Skip to main content

stebėjimas ir gydymas

Labiausiai paplitusios lėtinės ligos pasaulyje
Dažniausiai užduodami klausimai

stebėjimas ir gydymas

Labiausiai paplitusios lėtinės ligos pasaulyje

Sveikatos informacija

Kraujotaka - Kvėpavimas - Karščiavimas
Apibendrinome įvairių dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą. Jeigu turite papildomų klausimų, prašome nedvejodami kreiptis į mus.
ROSSMAX BLOG

Širdies ir kraujagyslių liga

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra ligos, apimančios širdį ar kraujagysles. Širdies ir kraujagyslių ligos apima koronarinės arterijos ligas (angl. CAD), tokias kaip krūtinės angina ir miokardo infarktas (paprastai vadinamas širdies priepuoliu). Kitos CVD yra insultas, širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga, reumatinė širdies liga, kardiomiopatija, širdies aritmija, įgimta širdies liga, skydliaukės širdies liga, karditas, aortos aneurizmai ir daug daugiau.
Kas yra aukštas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas yra slėgis, tenkantis arterijoms, kai plaka širdis (Sistolinis spaudimas) ir kai širdis ilsisi (diastolinis spaudimas). Jis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Aukštas kraujo spaudimas (arba hipertenzija) yra nustatoma suaugusiajam, kai kraujo spaudimas yra didesnis arba lygus 140 mmHg sistolinio spaudimo ir didesnis arba lygus 90 mmHg diastolinio spaudimo.

Aukštas kraujo spaudimas tiesiogiai padidina koronarinės širdies ligos (kuri veda prie širdies priepuolio) ir insulto riziką, ypatingai kai ji būna su kitais rizikos faktoriais.

Aukštas kraujo spaudimas gali pasireikšti vaikams ir suaugusiems, bet jis labiau paplitęs tarp žmonių, vyresnių nei 35 metų. Ypač paplitęs tarp Afro-amerikiečių, vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių, žmonių su viršsvoriu, priklausomybe nuo alkoholio ir moterų, kurios naudoja kontraceptines tabletes. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, podagra ar inkstų ligomis, labiau tikėtina taip pat turės aukštą kraujospūdį.

Kokie yra aukšto kraujospūdžio simptomai?
Aukštas kraujo spaudimas kartais vadinamas "tyliuoju žudiku" nes jis paprastai neturi įspėjamųjų požymių ar simptomų. Daugelis žmonių nežino, kad jie turi aukštą kraujo spaudimą. Štai kodėl labai svarbu reguliariai tikrinti jūsų kraujospūdį.

Kas sukelia aukštą kraujo spaudimą?
Nors aukšto kraujo spaudimo priežastis daugumai žmonių lieka neaiški, tam tikrų sąlygų įvairovė – per mažai sportuojama ar nesportuojama, skurdi dieta, nutukimas, senyvas amžius, ir genai – gali vesti prie hipertenzijos.

Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas yra matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir yra aprašomas sistoliniu spaudimu – jėga kuria kraujas veikia arterijų sieneles, kai plaka širdis, ir diastoliniu spaudimu – kraujo spaudimu tarp plakimų. Pavyzdžiui kraujo spaudimo parodymas gali būti parašytas kaip 120/80 mmHg, ar "120 ant 80". Sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis spaudimas yra 80.

Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Aukšto kraujo spaudimo prevencijos, nustatymo, įvertinimo ir gydimo jungtinis nacionalinis komitetas klasifikuoja kraujospūdį į keletą kategorijų:
  • "Normalus" kraujo spaudimas yra sistolinis kraujospūdis mažesnis negu 120 ir diastolinis kraujospūdis mažesnis nei 80 mmHg.
  • "Pre-hipertenzija" kai sistolinis spaudimas 120-139 arba diastolinis spaudimas 80-89 mmHg.
  • "1 lygio hipertenzija" kai kraujo spaudimas yra didesnis nei 140-159 sistolinis kraujospūdis arba 90-99 mmHg diastolinis kraujospūdis.
  • "2 lygio hipertenzija " kai sistolinis kraujospūdis siekia 160 arba daugiau, arba diastolinis spaudimas 100 arba daugiau.
Kokios sveikatos problemos susijusios su aukštu kraujo spaudimo?
Kelios potencialiai rimtos ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, yra šios:
  • Aterosklerozė: arterijų liga, sukelta apnašų didėjimu, arba riebalų medžiagos ant vidinių kraujagyslių sienelių. Hipertenzija prisideda prie šio kaupimosi veikdama arterijos sieneles papildomu spaudimu ir jėga.
  • Širdies liga: širdies nepakankamumas (širdis negali tinkamai varinėti kraują), išeminė širdies liga (širdies audinys negauna pakankamai kraujo), ir hipertenzinė kardiomiopatija (padidėjusi širdis) visa tai susiję su aukštu kraujo spaudimu.
  • Inkstų liga: Hipertenzija gali pažeisti kraujagysles ir filtrus inkstuose, taip, kad inkstai negali tinkamai pašalinti atliekų.
  • Insultas: Hipertenzija gali sukelti insultą, arba prisidėti prie aterosklerozės proceso (Kuris gali sukelti užsikimšimus ir / arba krešulius) bei prie kraujagyslių sienelių silpninimo ir jų trūkimo.
  • Akių ligos: Hipertenzija gali sugadinti labai mažas kraujagysles tinklainėje.
Kaip man sužinoti, ar aš turiu aukštą kraujo spaudimą?
Aukštas kraujo spaudimas dažnai neturi jokių simptomų, jūs paprastai nejaučiate jo. Dėl šios priežasties, hipertenzija paprastai diagnozuojama sveikatos priežiūros specialisto įprastinio apsilankymo metu. Jeigu turite artimą giminaitį, kuris patiria hipertenziją, būtinai atkreipkite dėmesį į rizikos veiksnius.

Jeigu Jūsų kraujospūdis yra labai didelis, jūs galite jausti neįprastai stiprius galvos skausmus, krūtinės skausmą ir širdies nepakankamumą (ypač pasunkėjusį kvėpavimą ir prastą ištvermę). Jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Rekomenduojami kraujo spaudimo lygiai:

Blood Pressure Category Systolic (mmHG)   Diastolic (mmHG)
Normal less than 120 and less than 80
Pre-Hypertension 120-139 or 80-89
Stage 1 Hypertension 140-159 or 90-99
Stage 2 Hypertension 160 or higher or 100 or higher

Kaip išsivysto aukštas kraujo spaudimas?
Jūsų širdis pumpuoja kraują organizmo arterijomis. Šakodamosi po kūną arterijos smulkėja, virsta arteriolėmis. Arteriolės yra pačios smulkiausios arterijų šakos. Joms toliau šakojantis spindis siaurėja, sienelė plonėja ir jos pereina į kapiliarus, kurie tiekia deguonį ir maistines medžiagas kūno organams. Tada kraujas grįžta į širdį per venas.

Tam tikri impulsai priverčia arterijas plėstis (išplatėti) ar susitraukti (susiaurėti). Jei šios kraujagyslės yra plačiai atsidariusios – kraujas lengvai gali tekėti jomis. Jei jos yra siauros – kraujui sunkiau tekėti jomis ir spaudimas jose padidėja. Tada gali atsirasti aukštas kraujo spaudimas. Kai taip pasidaro, širdis įsitempia ir kraujagyslės gali būti pažeistos. Pokyčiai kraujagyslėse, kurios tiekia kraują inkstams ir smegenis, gali paveikti organus.

Jūsų širdis, smegenys ir inkstai gali atlaikyti padidintą spaudimą ilgą laiką. Štai kodėl jūs galite gyventi daug metų be jokių simptomų ar blogo poveikio. Bet tai nereiškia, kad tai nekenkia jums. Aukštas kraujo spaudimas yra pagrindinis insulto, širdies priepuolio, širdies nepakankamumo ir inkstų funkcijos nepakankamumo rizikos veiksnys.

Kaip aukštas spaudimas veikia Jūsų kūną?
Aukštas kraujospūdis padidina jūsų širdies ir arterijų krūvį. Jūsų širdis turi pumpuoti sunkiau ir arterijomis teka kraujas aukštu spaudimu. Jei aukštas spaudimas tęsiasi ilgą laiką, širdis ir arterijos gali nedirbti taip gerai kaip galėtų. Kiti kūno organai gali būti taipogi paveikti. Yra padidėjusi insulto, stazinio širdies nepakankamumo, inkstų nepakankamumo ir širdies smūgio rizika. Kai kraujospūdžio padidėjimas yra su nutukimu, rūkymu, aukštu kraujo cholesteroliu ar diabetu, širdies smūgio ar insulto rizika padidėja kelis kartus.

O kaip dėl žemo kraujo spaudimo?
Tam tikrose ribose, kuo žemesnis Jūsų kraujospūdis, tuo geriau. Daugumos žmonių kraujo spaudimas nėra per žemas, kol jis nesukelia simptomų, tokių kaip svaigulys arba alpimas. Tam tikrose ligų būsenose, kraujo spaudimas gali būti per žemas. Pavyzdžiui:
  • Tam tikros nervų ar endokrininės ligos
  • Ilgalaikis lovos režimas
  • Kraujo tūrio sumažėjimas dėl rimto kraujavimo (Hemoragijos) arba dehidracijos

Žemesnis nei 120/80 mmHg kraujo spaudimas paprastai laikomas idealiu. Lygiai aukštesni nei šis, padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jei turite neįprastai žemą kraujospūdį, turite tai įvertinti.

Ką jūs galite padaryti, siekiant sumažinti riziką?
Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, siekiant išlaikyti savo kraujospūdį sveikame diapazone:
  • Reguliariai matuokite kraujo spaudimą
  • Laikykitės sveikos dietos
  • Palaikykite sveiką kūno svorį
  • Būkite fiziškai aktyvus
  • Apribokite alkoholio vartojimą
  • Nerūkykite
  • Venkite diabeto arba gydykite diabetą.
Ar verta susirūpinti žemu kraujo spaudimu?
Skirtingai nuo aukšto kraujospūdžio, kraujo spaudimo sumažėjimas neturėtų būti susirūpinimo priežastimi, jeigu nepatiriate žemo kraujo spaudimo simptomų. Žemo kraujospūdžio diagnozę palengvina žemo kraujo spaudimo simptomų pasirodymas. Paprastai gydytojai laiko žemo kraujo spaudimo rodmenis normaliais. Taip yra todėl, kad kiekvieno žmogaus per žemo kraujo spaudimo riba yra skirtinga.

Tačiau jei asmeniui turinčiam aukštesnį kraujo spaudimą staiga nukrenta spaudimas ir nėra simptomų, gydytojai turi stebėti tokį asmenį. Gydymas gali būti nereikalingas šiame etape. Bendrai laikoma, kad žemo kraujo spaudimo rodmenys yra 90/60 mmHg. Tačiau tai tik skaičiai, kurie nepatvirtina hipotezės jei nepasireiškia simptomai. Žemas kraujo spaudimas kelia susirūpinimą kai pasireiškia simptomai. Žemo kraujo spaudimo lentelė rodo skirtingus simptomus, bendrai susijusius su krentančiais kraujo spaudimo rodmenimis.

Kas paprastai sukelia žemą kraujospūdį?
Žemo kraujo spaudimo priežastys skiriasi. Žemą kraujo spaudimą sukelia vaistai, kurie naudojami chirurginių operacijų metu (anestezija). Spaudimą mažina kraujo praradimas chirurginių operacijų metu ar nelaimingo įvykio metu. Kai kurie aukšto spaudimo gydymo būdai taip pat gali sukelti žemą kraujo spaudimą, kaip šalutinį efektą. Spaudimą mažina diuretikai, kuriais piktnaudžiaujant kraujo spaudimas sumažėja iki pavojingo lygio.

Padidėjusio sistolinio kraujo spaudimo gydymas sukelia aštrų diastolinio kraujo spaudimo kritimą seniems žmonėms. Yra mirties rizika. Diastolinio kraujo spaudimo kritimas yra tiesioginis pastangų sumažinti pakilusį sistolinį kraujo spaudimą priežastis. Kitos būsenos ir ligos, kurios gali sukelti kraujo spaudimo mažėjimą yra diabetas ir alpimas bei dehidratacija. Kai kurios moterys turi žemą kraujo spaudimą karšto oro metu ir kai laikosi dietos.

Kaip svarbu yra stebėti kraujo spaudimą namuose? Kas yra "balto chalato" efektas?
Pastaraisiais metais dauguma žmonių pasitikėjo gydytojo kraujo spaudimo matavimais. Tai reiškia, kad žmonės reguliariai lankė gydymo įstaigas, kad gydytojas patikrintų kraujo spaudimą. Šiandieninių technologinių tobulėjimas suteikė galimybę nusipirkti namų kraujo spaudimo matuoklius ir matuoti kraujo spaudimą namie.

Šis naujas prietaisas yra labai svarbus kraujo spaudimo matavimui. Gydytojai skatiną jį. Kraujo spaudimo stebėjimas namuose padeda gydytojams daug lengviau valdyti pacientų hipertenziją. Kraujo spaudimo matavimas namuose padeda susitvarkyti su balto chalato sindromu. Tai sindromas, kuris reiškią padidėjusius rodmenis, susijusius su nerimu ir baime eiti pas gydytoją. Kitas namų kraujo spaudimo matavimo privalumas yra lengvas ryto hipertenzijos nustatymas, kai dar gydytojai nedirba. Tačiau tam reikia specialaus matuoklio.

Žasto ar riešo tipo matuoklis?
Abiejų tipų matuokliai duoda patikimus rezultatus. Žasto matuoklis naudojamas tradiciniu būdu ir idealus namų naudojimui, o riešo matuokliai mažesni ir praktiški keliaujant.

SpO2 ir širdies ritmas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė kardiologų asociacija pabrėžia, kad reguliariai matuoti širdies ritmą ypač rekomenduojama vyresniems nei 50 metų suaugusiems, kaip prevencinę priemonę, padedančią anksti nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas. Namuose naudojamas pulso oksimetras gali būti tinkamas instrumentas sveikų suaugusiųjų širdies ritmui įvertinti.
Kokios sąlygos įtakoja deguonies įsisavinimą?
Kraujo sutrikimai, kraujotakos sutrikimai ir plaučių problemos gali neigiamai paveikti kraujo prisotinimo deguonimi lygį, nes gali trukdyti tinkamai įsisavinti ar pernešti deguonį. Sąlygų, kurios gali turėti įtakos jūsų O2 prisotinimo lygiui, pavyzdžiai:
  • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), įskaitant emfizemą ir lėtinį bronchitą
  • Astma
  • Pneumotoraksas
  • Anemija
  • Širdies liga (susijusi su BPM, pvz., PARR funkcija)
  • Plaučių embolija
  • Įgimtos širdies ydos
Kaip išmatuoti deguonies kiekį kraujyje?
Labiausiai paplitęs deguonies prisotinimo matavimo metodas yra pulso oksimetrija. Tai lengvas, neskausmingas, neinvazinis metodas, kai zondas dedamas ant piršto ar ausies gaubto netiesiogiai išmatuoti prisotinimą deguonimi.
Kodėl reikia matuoti SpO2?
Deguonies prisotinimo matavimas yra ypač svarbus pacientams, kurių sveikatos būklė gali sumažinti deguonies kiekį kraujyje. Šios sąlygos apima lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), astmą, pneumoniją, plaučių vėžį, anemiją, širdies nepakankamumą, širdies priepuolį ir kitus širdies ir plaučių sutrikimus. Suaugusiesiems normalus SpO2 diapazonas yra 95–100%. Mažesnė nei 90% vertė laikoma mažu prisotinimu deguonimi, todėl reikia papildomai papildyti deguonį.
Kas nutinka kai deguonies įsisotinimas yra žemas?
Dažniausi hipoksemijos simptomai yra galvos skausmas, dažnas širdies plakimas, kosulys, dusulys, švokštimas, sumišimas ir odos bei gleivinių mėlynumas (cianozė). Sumažėjus deguonies kiekiui žemiau kritinės ribos, reikia gydyti deguonimi. Priklausomai nuo būklės sunkumo, gydytojas gali skirti papildomą deguonį, kuris turi tiesioginį poveikį deguonies prisotinimo lygiui. Klinikiniu požiūriu techninės nesėkmės, tokios kaip grandinės atjungimas, kvėpavimo takų išstūmimas ar užsikimšimas arba netinkamas deguonies įvedimas, buvo nustatytos anksčiau, o paslaugų teikėjai galėjo reaguoti prieš pasireiškiant nepageidaujamiems reiškiniams.
Kaip padidinti deguonies kiekį kraujyje?
Sveika ir subalansuota mityba taip pat gali padėti pagerinti kraujo prisotinimą deguonimi. Kadangi geležies trūkumas yra viena iš pagrindinių mažo prisotinimo deguonimi priežasčių, gali būti naudinga valgyti daug geležies turinčius maisto produktus, tokius kaip mėsa, žuvis, pupelės, lęšiai ir anakardžių riešutai.

Kvėpavimo takų ligos

Kvėpavimo takų liga yra medicininė sąvoka, apimanti patologines sąlygas, veikiančias organus ir audinius, galinčius sukelti dujų pasikeitimą aukštesniuose organuose, ir apima viršutinius kvėpavimo takus, trachėją, bronchus, bronchioles, alveoles, pleurą ir pleuros ertmę, nervus ir kvėpavimo raumenis. Kvėpavimo takų ligos gali būti nuo lengvo pobūdžio iki labai sunkių, pvz., nuo peršalimo iki gyvybei pavojingų ligų, tokių kaip bakterinė pneumonija, plaučių embolija, ūminė astma ir plaučių vėžys.
Kas atsitinka kvėpuojant?
Mes įkvepiame ir iškvepiame apie 20000 kartų per dieną. Įkvėpus, krūtinė pakyla ir diafragma plečiasi žemyn, todėl krūtinėje susidaro dalinis vakuumas. Šis vakuumas stumia įkvėptą orą į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Kai iškvepiama, plaučiai ir krūtinė grįžta į savo pradinę padėtį, o likęs oras išleidžiamas iš kvėpavimo takų. Kvėpavimas yra tiksliai sureguliuojamas pagal dabartinę metabolinę būklę - pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ar poilsį - vadinamojo smegenų kvėpavimo centro.

Kas yra plaučių emfizema?
Plaučių emfizema, tai ilgalaikis oro maišelių išsiplėtimas, užsipildymas oru arba dujomis. Jiems prisipildžius ir išsitempus, spaudžiamos kruajagyslės ir kiti organai. Emfizemos metu atsiranda dusulys.

Kas yra astma?
Astma tampa akivaizdi dėl dažnų, spazminių kvėpavimo sutrikimų ir švokštimo. Kaip ir lėtinis bronchito atveju, oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Kvėpavimo takai taip pat dažnai reaguoja į tam tikrus dirgiklius su raumenų spazmais, kuriuos sukelia alergenai, tokie kaip žiedadulkės ar namų dulkės, taip pat stresas ir aplinkos tarša.

Kas yra bronchitas?
Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas. Jeigu jis tęsiasi ilgą laiką, bronchitas gali tapti lėtinis. Bonchito simptomai: kosulys, skrepliavimas, dusulys, skausmas už krūtinkaulio, karščiavimas.

Kaip palengvinti kvėpavimo ligų atvejus?
Kvėpavimo ligų simptomus galima palengvinti pašalinus juos sukeliančius ir stimuliuojačius veiksnius, ypatingi alerginių susirgimų atvejais, t.y. šalinti pelėsius ir dulkes, taip pat rekomenduojama nerūkyti ir vengti rūkalų dūmų.

Karščiavimui

Karščiavimas yra vienas iš organizmo gynybos mechanizmų. Kai bakterijos ar virusai patenka į jūsų kūną ir sukelia sutrikimus, organizmas pereina į gynybą ir imuninė sistema įjungiama. Kai taip atsitinka, smegenų centrinė sistema pakelia temperatūrą kūno viduje, aukščiau normalaus lygio. Šis aukštesnis temperatūros lygis padidina medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo patogenų dauginimosi.
Kokia yra normali temperatūra?
"Normali temperatūra yra apie 37 °C (98,6 °F). tačiau, normali temperatūra nėra vienoda kiekvienam. Temperatūra skiriasi nuo amžiaus ir netgi paros laiko. Dažniausiai ji mažiausia ryte, didžiausia po pietų ir šiek tiek mažesnė einant miegoti.

"
Kodėl reikia matuoti kūno temperatūrą?
Mediciniškai labai svarbu matuoti kūno temperatūrą. Svarbiausia priežastis ta, kad dauguma ligų charakterizuojamos pagal kūno temperatūros pokyčius. Tam tikrų ligų eiga gali būti stebima matuojant kūno temperatūrą ir gydymo efektyvumas yra įvertinamas gydytojo. Karščiavimas yra reakcija į ligai būdingą stimulą, kai temperatūros kontrolės centras skatina kūno apsaugą nuo ligos proceso. Karščiavimas yra dažniausia patologinė kūno temperatūros pakėlimo forma, susijusi su liga.

Kiek tikslūs termometro matavimai?
Matuojant kūno temperatūrą yra skirtumas tarp techninio termometro tikslumo ir klinikinio matavimo tikslumo. Pirmas tikslumas priklauso nuo instrumento kokybės ir atitikimo standartams. +/- 0.1°C tikslumas garantuojamas aukštos klasės termometruose. Negalima maišyti instrumento matavimų tikslumo su kūno temperatūros tikslumo, priklausomo nuo paros laiko, matavimo vietos ir fizinių priežasčių nepriklausančių nuo termometro.

Kur galima matuoti temperatūrą?
Tiesiojoje žarnoje - pati patikimiausia kūno temperatūra nustatoma įkišus termometrą į tiesiąją žarną (rektalinis matavimas). Šis matavimas yra tikslus ir turi nedidelę paklaidą. Normalus diapazonas yra apytiksliai: 36.2°C - 37.7°C.

Vaginoje - moterų temperatūra gali būti matuojama vaginoje, tokio matavimo paklaida - 0.1°C - 0.3°C.

Ausyje - ausies termometrai matuoja ausies būgnelio temperatūrą su infraraudonuoju jutikliu. Termometro galiukas įkišamas į ausies kanalą ir rodmenys pasirodo per sekundę! Tai yra patogus ir patikimas būdas. Optimizuota galiuko forma padeda gauti patikimus duomenis apie vaikų ir kūdikių temperatūrą.

Oralinis matavimas - tai temperatūros matavimas burnoje ar po liežuviu. Abu matavimai mažiau tikslūs nei matavimas tiesiojoje žarnoje.

Kaktos temperatūros matavimas - kaktos temperatūros termometrai siūlo patogiausią būdą kūno temperatūrai išmatuoti. Infraraudonųjų spindulių sensorius pamatuoja kaktos temperatūrą ir aplinkos temperatūrą. Rodmenų skirtumai išanalizuojami pagal techninius reikalavimus ir kūno temperatūra parodoma LCD ekrane.

Temperatūros matavimas pažastyje arba kirkšnyje - abiem atvejais galūnė prispaudžiama prie kūno, kad sumažinti aplinkos temperatūros poveikį. Esminis trūkumas – reikia ilgai matuoti. Matavimo tikslumo nuo rektalinio matavimo skirtumas yra nuo 0.5°C iki 1.5°C!

Ką svarbu žinoti matuojant temperatūrą?
Iš esmės, tai yra tiesa, kad išmatuota kūno temperatūra visada priklauso nuo to, kur ji yra matuojama. Todėl priešingai populiariam sutarimui, nėra “normalios temperatūros”. Be to, sveiko žmogus pagrindinė kūno temperatūra gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo ir dienos laiko. Pagrindinė kūno temperatūra paprastai įvertinama po fizinio aktyvumo. Grubiai tariant, yra skirtumas tarp pagrindinės kūno temperatūros ir paviršiaus temperatūros ties oda ir mišrios temperatūros tarp kūno ir aplinkos temperatūros. Pagrindinė temperatūra matuojama įdedant termometrą į kūno ertmę, kur parodoma gleivinės temperatūra.

Diabetas

Cukrinis diabetas (CD), paprastai žinomas kaip diabetas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų grupė, kuriai būdingas aukštas cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką. Padidėjusio cukraus kiekio kraujyje simptomai yra dažnas šlapinimasis, padidėjęs troškulys ir padidėjęs alkis. Jei negydoma, diabetas gali sukelti daug komplikacijų. Ūminės komplikacijos gali būti diabetinė ketoacidozė, hiperosmolinė hiperglikeminė būsena ar mirtis. Rimtos ilgalaikės komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, lėtinė inkstų liga, pėdų opos ir akių pažeidimai.
Kas yra Diabetas?
Diabetas yra liga, pasireiškianti, kai gliukozės kiekis kraujyje, dar vadinamas cukraus kiekiu kraujyje, yra per didelis. Gliukozės kiekis kraujyje yra pagrindinis jūsų energijos šaltinis ir gaunamas iš maisto, kurį valgote. Insulinas, kasos gaminamas hormonas, padeda gliukozei iš maisto patekti į jūsų ląsteles ir panaudoti energijai. Kartais jūsų kūnas negamina pakankamai insulino arba jo visai negamina arba jis netinkamai naudoja insuliną. Tada gliukozė lieka kraujyje ir nepasiekia jūsų ląstelių.

Laikui bėgant, per didelis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti sveikatos problemų. Nors diabetas nėra išgydomas, galite imtis priemonių diabetui valdyti ir išlikti sveikiems. Kartais žmonės diabetą vadina cukraus prisilietimu arba ribiniu diabetu. Šie terminai rodo, kad kažkas tikrai neserga cukriniu diabetu arba turi mažiau sunkų atvejį, tačiau kiekvienas diabeto atvejis yra rimtas.

Kokie yra diabeto simptomai?
Diabeto simptomai yra šie:
  • padidėjęs troškulys ir šlapinimasis
  • padidėjęs alkis
  • nuovargis
  • neryškus matymas
  • tirpimas ar dilgčiojimas kojose ar rankose
  • opos
  • nepaaiškinamas svorio kritimas
1 tipo diabeto simptomai gali prasidėti greitai, per kelias savaites. 2 tipo diabeto simptomai dažnai vystosi lėtai - per kelerius metus - ir gali būti tokie lengvi, kad jų net nepastebėsite. Daugelis žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, neturi jokių simptomų. Kai kurie žmonės nesuvokia, kad serga šia liga, kol neturi su diabetu susijusių sveikatos problemų, tokių kaip neryškus matymas ar širdies sutrikimai.

Kokie yra diabeto skirtingi tipai?
Dažniausiai pasitaikantys diabeto tipai yra 1 tipo, 2 tipo ir nėštumo diabetas.

1 tipo diabetas - jei sergate 1 tipo cukriniu diabetu, jūsų kūnas negamina insulino. Jūsų imuninė sistema puola ir naikina jūsų kasos ląsteles, gaminančias insuliną. 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems suaugusiesiems, nors jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, reikia kasdien vartoti insuliną, kad jie išliktų gyvi.

2 tipo cukrinis diabetas - jei sergate 2 tipo cukriniu diabetu, jūsų organizmas blogai gamina ar naudoja insuliną. 2 tipo cukriniu diabetu galite susirgti bet kuriame amžiuje, net vaikystėje. Tačiau šis diabeto tipas dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. 2 tipas yra labiausiai paplitęs diabeto tipas.

Gestacinis diabetas - kai kurioms moterims nėštumo metu išsivysto gestacinis diabetas. Dažniausiai šis diabeto tipas praeina gimus kūdikiui. Tačiau, jei sirgote gestaciniu diabetu, vėliau yra didesnė tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Kartais nėštumo metu diagnozuotas diabetas iš tikrųjų yra 2 tipo diabetas.

Kiti diabeto tipai - rečiau pasitaikantys tipai yra monogeninis diabetas, kuris yra paveldima diabeto forma, ir su cistine fibroze susijęs diabetas.

Kas sukelia 1 tipo diabetą?
1 tipo cukrinis diabetas atsiranda, kai jūsų imuninė sistema, organizmo kovos su infekcija sistema, puola ir naikina insuliną gaminančias kasos beta ląsteles. Mokslininkai mano, kad 1 tipo diabetą sukelia genai ir aplinkos veiksniai, tokie kaip virusai, kurie gali sukelti ligą. Tokiais tyrimais kaip "TrialNet" stengiamasi nustatyti 1 tipo diabeto priežastis ir galimus ligos prevencijos ar sulėtinimo būdus.

Kas sukelia 2 tipo diabetą?
2 tipo cukrinį diabetą - labiausiai paplitusią diabeto formą - sukelia keli veiksniai, įskaitant gyvenimo būdo veiksnius ir genus.

Antsvoris, nutukimas ir fizinis neveiklumas - didesnė tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, jei nesate fiziškai aktyvus ir turite antsvorio ar nutukimo. Papildomas svoris kartais sukelia atsparumą insulinui ir yra dažnas žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Kūno riebalų vieta taip pat turi įtakos. Papildomi pilvo riebalai yra susiję su atsparumu insulinui, 2 tipo cukriniu diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Norėdami sužinoti, ar jūsų svoris kelia pavojų susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, peržiūrėkite šias kūno masės indekso (KMI) diagramas.

Atsparumas insulinui - 2 tipo cukrinis diabetas paprastai prasideda nuo atsparumo insulinui - būklės, kai raumenų, kepenų ir riebalų ląstelės netinkamai naudoja insuliną. Dėl to jūsų organizmui reikia daugiau insulino, kad gliukozė patektų į ląsteles. Iš pradžių kasa gamina daugiau insulino, kad neatsiliktų nuo padidėjusios paklausos. Laikui bėgant, kasa negali pagaminti pakankamai insulino ir padidėja gliukozės kiekis kraujyje.

Kam yra didesnė tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu?
Jums yra didesnė tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, jei esate 45 metų ar vyresnis, turite šeimoje diabeto atvejų arba turite antsvorio. Fizinis neveiklumas, rasė ir tam tikros sveikatos problemos, pvz., Aukštas kraujospūdis, taip pat turi įtakos jūsų tikimybei susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat didesnė tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, jei sergate prediabetu arba nėštumo metu sirgote nėštumo diabetu. Sužinokite daugiau apie 2 tipo diabeto rizikos veiksnius.

Kokias sveikatos problemas gali sukelti padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje?
Laikui bėgant, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje sukelia tokias problemas kaip:
  • širdies liga
  • insultas
  • inkstų liga
  • akių problemos
  • dantų liga
  • nervų pažeidimas
  • pėdų problemos


Norite sužinoti daugiau?
Tiesiog aplankykite mus @